Creative Ecologies: Developing and Managing New Concepts of Creative Economy Kūrybos ekologijos: naujų kūrybos ekonomikos koncepcijų plėtojimas ir valdymas

Abstract

<span style="color: black; line-height: 115%; font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 9.5pt; mso-fareast-font-family: Calibri; mso-fareast-language: EN-US; mso-bidi-font-family: "Times New Roman"; mso-fareast-theme-font: minor-latin; mso-bidi-theme-font: minor-bidi; mso-ansi-language: EN-US; mso-bidi-language: AR-SA; mso-ascii-theme-font: minor-latin; mso-hansi-theme-font: minor-latin;">The idea of creativity is becoming more and more relevant and is ob­served in various fields, such as contemporary economics, technology and science. This article is based on the creative ecology theory which has emerged from the creative economy theory developed by economist John Howkins. According to him, it is fundamental to understand the current crisis in the natural environment and economy, and the balance of creativity and control required in our response. The article is based on three research questions: 1) what are the fundamental prin­ciples of creativity and the process of sustainable creation; 2) how can one de­velop high quality ideas and turn them into reality; 3) is it possible for the reckless consuming society to share sustainable creative products and how could this be achieved. Creative economy is a rapidly growing sector of world market. Howkins (2010) uses the creative ecologies theory to analyse human creativity and abilities to create. Creative ecology is presented as “a niche where diverse individuals ex­press themselves in a systemic and adaptive way, using ideas to produce new ideas; and where others support this endeavour even if they don’t understand it”. Four as­pects (diversity, change, learning, adaptation) of ecological thinking are presented as directly related to creativity and innovations, thus extremely important to any contemporary organisation seeking leadership in the creative economy. Looking into the new concept of creativity, authors of the article came to the conclusion that a sustainable relationship between creativity and science is a necessary tool for change, development and management of new concepts of creative economy. The article is based on the project <em>Creative Ecologies: Creating, Developing and Sharing Sustainable Ideas </em>presented by the authors in the <em>Euroweek 2011 </em>confer­ence <em>Water4World. The project </em>received two awards – the 1</span><sup><span style="top: -3pt; color: black; line-height: 115%; font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 7pt; position: relative; mso-fareast-font-family: Calibri; mso-fareast-language: EN-US; mso-bidi-font-family: "Times New Roman"; mso-fareast-theme-font: minor-latin; mso-bidi-theme-font: minor-bidi; mso-ansi-language: EN-US; mso-bidi-language: AR-SA; mso-ascii-theme-font: minor-latin; mso-hansi-theme-font: minor-latin; mso-text-raise: 3.0pt;">st </span></sup><span style="color: black; line-height: 115%; font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 9.5pt; mso-fareast-font-family: Calibri; mso-fareast-language: EN-US; mso-bidi-font-family: "Times New Roman"; mso-fareast-theme-font: minor-latin; mso-bidi-theme-font: minor-bidi; mso-ansi-language: EN-US; mso-bidi-language: AR-SA; mso-ascii-theme-font: minor-latin; mso-hansi-theme-font: minor-latin;">prize in the project section and The Best Project of the <em>Euroweek 2011</em>.</span><br><span style="font-family: Times New Roman; font-size: small;"> </span><p style="margin: 8pt 0in 0pt; text-align: justify;" class="Pa25"><span style="color: black; font-size: 9pt;"><span style="font-family: Times New Roman;">Kūrybingumo sąvoką šiandien aptinkame pačiose įvairiausiose srityse, įskaitant šiuolaikinę ekonomiką, naujausias technologijas ir mokslą. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į naujų technologijų kūrimą, bet ir suvokti kūrybos ekologijų (Howkinsas 2010) esmę, kuri remiasi Johno Howkinso (2007) išplėtota kūrybos ekonomikos teorija. Anot Howkinso (2010), nūdienos ekologinės ir ekonominės krizės gi­lumo suvokimas reikalauja iš mūsų adekvačių veiksmų – kūrybingumo ir kontrolės balanso. Šio straip­snio autorės savo darbe kelia tris pagrindinius klausimus: 1) kokie yra fundamentalūs kūrybingumo ir nuoseklaus kūrybos proceso elementai; 2) kokiu būdu žmogus gali plėtoti aukštos kokybės idėjas ir paversti jas realybe; 3) ar įmanoma ir kaip įmanoma dalytis tvariais kūrybiniais produktais nūdienos nerūpestingai vartojančioje visuomenėje. <br /></span></span><span style="color: black; font-size: 9pt;"><span style="font-family: Times New Roman;">Individai, organizacijos, šalys ir visas pasaulis šiandien tampa vis labiau priklausomas nuo kūrybingumo – tradicinės žaliavos vis dažniau yra keičiamos intelektualiniais ištekliais. Pačių idėjų skaičius neturi ribų, tačiau apčiuopiamų kūrybos produktų skaičius yra limituotas. Todėl kiekvienas individas, būdamas kūrybingas, turi galimybę savo idėjas paversti kūrybos produktu ir siekti pelno. Tuomet toks individas tampa kūrybos ekonomikos dalimi. <br /></span></span><span style="color: black; font-size: 9pt;"><span style="font-family: Times New Roman;">Kūrybos ekonomika yra sparčiausiai augantis pasaulinės rinkos sektorius. XXI a. ekonomikos plėtra grindžiama jau nebe paprastu vartojimu praktiškiems poreikiams tenkinti, bet sudėtingu simbolinių vertybių ir aukštesnių socialinių poreikių tenkinimu. Paskutinis dešimtmetis pakeitė prioritetus žmonių sąmonėje: nuo fizinės nuosavybės pereinama prie intelektualiosios, kuri, turėdama daugumą tų pačių charakteristikų, turi ir vieną išskirtinę – yra neribota. Šiais laikais vis sunkiau atskirti prekę nuo pa­slaugos, nes, anot Howkinso (2010), didesnė produkto vertės dalis priklauso nuo tokių neapčiuopiamų dalykų kaip idėja, dizainas ar prekės ženklas. Visi išvardyti elementai priklauso ir nuo žmogaus su­vokimo, o tai nėra pastovu. <br /></span></span><span style="color: black; font-size: 9pt;"><span style="font-family: Times New Roman;">Per kūrybos ekologijų teoriją (Howkinsas 2010) nagrinėjamos aplinkai ir bendruomenei atsakingo žmogaus kūrybinės galimybės. Kūrybos ekologijų teorija kilo iš vadinamosios giliosios ekologijos (Naessas 1973) šaknų, kuri, priešingai nei seklioji ekologija, neišskiria žmogaus iš jį supančios gam­tos. Taigi, kūrybos ekologijos, nagrinėdamos žmonių ekosistemas, iš esmės remiasi natūralios gamtos ekosistemų pavyzdžiu. Šis požiūris skatina visuomenes savanoriškai, sąmoningai ir kūrybiškai spręsti tiek globalias, tiek ir vietinio pobūdžio problemas. Todėl šiandieninės kūrybos ekonomikos dalyviai ne­gali nutolti nuo minties, kad žmonijos gerovė neatskiriama nuo natūralios gamtos gerovės. Howkinsas (2010) kūrybos ekologiją įvardija kaip „nišą, kurioje skirtingi individai išreiškia save sisteminiu ir pritaikomu būdu, senas idėjas naudodami naujoms kurti; o kiti individai šias pastangas palaiko, net jei ir nevisiškai jas supranta“. Keturi Howkinso (2010) pasiūlyti ekologinio mąstymo principai (įvairovė, kaita, mokymasis, adaptacija), tiesiogiai susiję su kūrybingumu ir inovacijomis, yra neįkainojamai vert­ingi bet kuriai organizacijai, siekiančiai kūrybos ekonomikoje lyderystės. <br /></span></span><span style="color: black; font-size: 9pt;"><span style="font-family: Times New Roman;">Remiantis nauju pastarajame dešimtmetyje išplėtotu požiūriu į kūrybingumą, straipsnyje prieita prie išvados, kad tvarus ryšys tarp kūrybingumo ir mokslo yra viena svarbiausių šiandienos priemonių, siekiant pasaulyje esminių pokyčių. Kūrybingo mokslo esmė – palikti galimybę ateities kartoms gyven­ti visavertį gyvenimą. Pasikeitęs požiūris į mokslą lemia tai, kad kūrybos ekologijos tampa modernia išliekamumo forma – naujų kūrybos ekonomikos koncepcijų plėtojimas ir valdymas nutiesia kelią į kitokį, socialiai atsakingą ateities pasaulį. <br /></span></span><span style="color: black; line-height: 115%; font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 9pt; mso-fareast-font-family: Calibri; mso-fareast-language: EN-US; mso-bidi-font-family: "Times New Roman"; mso-fareast-theme-font: minor-latin; mso-bidi-theme-font: minor-bidi; mso-ansi-language: EN-US; mso-bidi-language: AR-SA; mso-ascii-theme-font: minor-latin; mso-hansi-theme-font: minor-latin;">Straipsnis paremtas projektu „Creative Ecologies: Creating, Developing and Sharing Sustainable Ideas“, kuris darbo autorių buvo pristatytas gegužės 2–6 d. septynioliktą kartą vykusioje Europos savaitės konferencijoje Portugalijoje, Koimbros mieste. </span><span lang="DE" style="color: black; line-height: 115%; font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 9pt; mso-fareast-font-family: Calibri; mso-fareast-language: EN-US; mso-bidi-font-family: "Times New Roman"; mso-fareast-theme-font: minor-latin; mso-bidi-theme-font: minor-bidi; mso-ansi-language: DE; mso-bidi-language: AR-SA; mso-ascii-theme-font: minor-latin; mso-hansi-theme-font: minor-latin;">Projektas buvo pripažintas geriausiu savo grupėje bei geriausiu Europos savaitės 2011 projektu.</span></p><p style="margin: 8pt 0in 0pt; text-align: justify;" class="Pa25"><span lang="DE" style="color: black; line-height: 115%; font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 9pt; mso-fareast-font-family: Calibri; mso-fareast-language: EN-US; mso-bidi-font-family: "Times New Roman"; mso-fareast-theme-font: minor-latin; mso-bidi-theme-font: minor-bidi; mso-ansi-language: DE; mso-bidi-language: AR-SA; mso-ascii-theme-font: minor-latin; mso-hansi-theme-font: minor-latin;">Straipsnis anglų kalba</span></p><p><span lang="DE" style="color: black; line-height: 115%; font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 9pt; mso-fareast-font-family: Calibri; mso-fareast-language: EN-US; mso-bidi-font-family: "Times New Roman"; mso-fareast-theme-font: minor-latin; mso-bidi-theme-font: minor-bidi; mso-ansi-language: DE; mso-bidi-language: AR-SA; mso-ascii-theme-font: minor-latin; mso-hansi-theme-font: minor-latin;"> </span></p>