Neformaliojo ugdymo kokybės suvoktis ir vertinimas (atvejo analizė)

Abstract

Lietuvoje, Vakarų Europos šalyse ir visame pasaulyje nuolat diskutuojama apie švietimo kokybę, jo įtaką jaunimo vertybėms ir švietimo strategijos bei politikos prioritetus. Vieni profesionalai ir visuomenės atstovai labiau akcentuoja universitetų kaip mokslo įstaigų, rengiančių specialistus, reikšmę švietimo sistemai, o kiti išskiria neformaliojo ugdymo svarbą, užsiimant konkrečia kūrybine ar svarbia asmenybei veikla, kuri daro įtaką asmenybės vertybėms ir pozityviajai asmenybės socializacijai. Lietuvoje egzistuoja nemažai neformaliojo ugdymo įstaigų, tačiau tai dar neužtikrina kokybiško vaiko ugdymo proceso. Dabartinėje Lietuvos švietimo sistemoje neformaliajam ugdymui reikėtų skirti daugiau dėmesio, dėl problemų, susijusių su neformaliojo ugdymo prieinamumu, finansavimo ir svarbos suvokimu.

New tasks arouse for the educators and leaders of school community in the context of education reform: how to solve the problem of students organized leisure time in a qualitative manner. After-school activity can be considered the main form of organized leisure time, therefore it is relevant to be able to qualitatively and efficiently use all its possibilities of positive effect, precisely: to strengthen child‘s self-confidence, to cherish his/her independence and to occupy him/her after school, saving from undesirable influence in the street. According to G. Kvieskienė (2006), informal education must function in the way the student would have the possibilities to deepen, add and develop the knowledge gained during the formal education; to realize the needs of self-expression during the artistic, sports or other activities; to self-develop as a social subject: to communicate in a free and easy manner; to develop the competences necessary for active economic activity, professional career; to develop the public spirit, national and cultural consciousness.