Mokytojų savivaldaus mokymosi kompetencijų raiška besimokančioje mokykloje

Abstract

Straipsnyje savivaldus mokymasis nagrinėjamas kaip besimokančios mokyklos naujos edukacinės kultūros darinys. Savivaldaus mokymosi samprata pagrindžiama moderniomis mokymo(si) teorijomis, išryškinamos savivaldaus mokymosi kompetencijos, suteikiančios besimokančiajam naują socialinę-kognityvinę patirtį, statusą bei vaidmenis. Per empirinį tyrimą gauti rezultatai leidžia teigti, jog mokytojams būdingi šie savivaldaus mokymosi gebėjimai ir kompetencijos: gebėjimas palaikyti individualius mokymosi poreikius įvairiose aplinkose, orientuojantis ne tik į profesinį pedagogo vaidmenį, bet ir į šeimos, visuomenės nario statusą, taip pat pedagoginės veiklos edukacines-vadybines funkcijas (gebėjimą valdyti mokymosi procesą, prisiimti atsakomybę už mokymosi veiklą, rezultatus).

The article deals with self-directed learning as a formation of new educational culture of the learning school. The conception of self-directed learning is grounded on modern teaching/learning theories; competencies of self-directed learning, providing the learner with new social-cognitive experience, status and roles, are highlighted. The results of the empirical research enable to state the following self-directed learning abilities and competencies, characteristic to teachers: the ability to maintain individual learning needs in various environments, orientating not only to the teacher’s professional role but also to the status of the family, society member and to educationalmanagerial functions of educational activities (the ability to manage the learning process, take responsibility for learning activities, results).