Edukacinė pranciškonų misija Kretingoje XX a. pirmoje pusėje

Abstract

This article attempts to reveal the realization of missionary educational Franciscan mission in Kretinga in 1918–1940. In the context of this article, the activity of Catholic educational institution is presented as a sociocultural phenomenon, bringing in a significant input to the region’s cultural development of the thirties of the 20th century. The establishment of St. Anthony’s College–Gymnasium in 1932 not only promoted the development of Catholic education, but also allowed the renewal of the Franciscan monastery. The most important aims of St. Anthony’s College activity were missionary training and religious education of young people. Having a new building and a significant society support, in the middle of thirties of the 20th century the college became an augmentative Gymnasium acting as a significant region’s religious, educational and sociocultural institution. The vast majority of students were Catholics, but students of different religious confessions were accepted, too. By courtesy of monastery, different Catholic funds and private sponsors, many poor young people, who later became monks missionaries or active public educators, could prepare for the mission. In the latest years of the Gymnasium existence girls were allowed to study, too. Gymnasium teachers had to meet very high requirements, most of them had higher education, and many of them had completed theological studies. At the end of the thirties women started to teach in the school. In respect of... [to full text]

Straipsnyje bandoma atskleisti misionieriškos edukacinės pranciškonų misijos raišką Kretingoje 1918–1940 metais. Šio straipsnio kontekste katalikiškos ugdymo institucijos veikla pristatoma kaip socioedukacinis reiškinys, įnešęs svarų indėlį į regiono kultūrinę plėtrą XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Šv. Antano kolegijos- gimnazijos įsteigimas 1932 m. ne tik skatino Kretingoje plėtoti katalikišką ugdymą, bet ir sudarė sąlygas atsinaujinti pranciškonų vienuolynui. Svarbiausi Šv. Antano kolegijos veiklos siekiai buvo misionierių rengimas ir religinis jaunuomenės auklėjimas. Turėdama naują pastatą ir svarų visuomenės palaikymą, XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje kolegija tapo priaugančia gimnazija, veikiančia kaip reikšminga regiono religinė, edukacinė bei sociokultūrinė institucija. Didžioji dauguma besimokančiųjų buvo katalikai, tačiau buvo priimami ir kitų religinių konfesijų mokiniai. Vienuolyno, įvairių katalikiškų fondų bei privačių rėmėjų aukų dėka misionieriškai misijai galėjo pasirengti daug neturtingų jaunuolių, vėliau tapusių vienuoliais misionieriais arba aktyviais visuomenės švietėjais. Paskutiniaisiais gimnazijos gyvavimo metais joje leista mokytis ir mergaitėms. Gimnazijos mokytojams buvo keliami itin aukšti reikalavimai, dauguma jų turėjo aukštąjį išsilavinimą, nemažai jų buvo baigę teologijos studijas. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje gimnazijoje pradėjo mokytojauti ir moterys. Ugdymo turinio atžvilgiu pranciškonų gimnazija labai nesiskyrė nuo valdiškų mokyklų... [toliau žr. visą tekstą]